Ryte pakylu anksti… 8-tą. Po velnių šiandien gi Sekmadienis. Kaip ten Biblijoj sakoma, sekma dieną Dievs ilsėjos… Praplaukiam tiltelį baltą, man priminusi tiltą Rialto Venecijoj. Saulė vos pakilus, dargana. Bet oras gerėja ir blogos mintys dingsta. Praplaukiam kaimo sodybėlę su žydinčiom obelim, kaip kaime pas babą. Sekantis kaimynas – karališkasis jūrų pėstininks. Iš kur aš žinau, paklausit? O gi iš „lietuviškos“ vėliavos, kur patraukia mano akis, prie jo trobos. Po to aš ją radau visagaliam Internete. Sutinkame vietinį, kurs pasiteirauja: Ar ne į Karališkąjį Lemingtoną lekiam? -Ui, ne atsakau – mes Londonan. Jis padeda mums atidaryti vieną loką. Šis „vandens“ žurnalistas, mat rašo apie kanalus ir valtis, mums pasakė: – Kad, laiku atplaukėm, bo tuoj pradės statyti tiltą ir uždarys kanalą. Nu ims ir pradės statyti sekmadienį, kai visi dori piliečiai, parapiečiai eina bažnyčion 😀 – pagalvoju ašai.

“Lietuviška” britų jūros pėstininkų vėliava

Plaukiame toliau sau, saulėta diena, o kaimo žmonės nesnaudžia – sodina medelius ūkininkas su savo bernais prie traktoriuko, juk jau po pietų. Netoliese iš rąstų kurianamas laužas – pavasario darbai vykstą pagal programą. Pakanalėj prisiglaudę vienaaukščiai namukai – bungalai, lyg Amerikoj. Šalia ir vaikiškas kateriukas pasiplaukioti po kanalą. Praslenkam tunelį – kvepiantį sausainiais, tarsi kas nors būtų į jį prileidę kvapų iš kepyklos.

Pavasario darbai
Kateriux

Sustreikuoja vairas ir mes įieiname į Wiltono Mariną [Upių uostą]. Kapitonas susirandą juodą kaip Pinčiukas mechaniką. Jis pradeda knebinėtis. Meistras Lee su garbingu petiečių konfederastų generolo vardu arba tipine kiniška pavarde, sako: -Šiandien, Sunday – Funday 😀 Aš jo klausiu:

-Tai kas šendien loš fūlę ar gal kokia šešių nacijų taurė – regbio vyxt ?

-No, Sunday – no football or rugby – just Funday. U know man – gigi gigi…

Kapitonc jam sumok dešimt svarowskių už vargą. Krautuvėj marinos nusiperk varžtų ir virvę eksta situacijoms, bei užsipil degalų. Plaukiam Anglijos žeme. Pasijuntu lyg kaime čia ir buri-buri avių kaimenė. Arkliukai su paltukais žolę ropštinėj, o žąsys palei tvorą tvarką kontroliuoj – lyg Romą saugodamos. Kaip Orvelo „Gyvulių ūkyj“, tik neklauskit kur kiaulės.

Arkliux su paltuku
Kaimo idilė

Praplaukiam „Sūrio valtį“ [Cheese Boat], bet joj ne gyvos dvasios, sekma juk diena. Aplink žali pastorališki laukai. Pakeliuj užmatau valčių nuomos punktą, kur gyven Piratc „Manchester United“ fans. Vėliavos išduoda žmogų – jam nėr ko slėpti. Ir štai atsirandu prie raudonų plytų dokinių namų, kokius galim išvysti Liverpulyj, Hamburge ar Klaipėdoj. Žodžiu, jūriniuos miestuos, na tik mūsų Memelis atitink šią kategoriją iš minėtųjų, nes yr prie jūras 🙂

Manchester Unaited Pirato irštva
Raudoni dokiniai namai

Praplaukiam pro Blisworth tunelį ir sutemst, prisišvartuojam netoli kažkokio tiltuko. Pro jį eina vietinis, gal į barą, o gal jau po baro 🙂 Jis manęs paklaus: – Ar čia ne Eksaliburas? Čia jis! Tikrai jis! Mano draugui Artūrui legendų gerbėjui ši valtis priklausė.

O aš jam atsakau, čia Malardas! Jis išskirtinio dizaino ir vargu ar visoj Anglijoj rasit tokį antrą. Buvęs šeiminkas pasakojo, kaip patc jį perdarė iš paprastos valties. Jis panašus į kolumbiečių kokso kartelių povandeninius laivus išties, tik su daugiau langų 😀