Kovo 22d. [Šeštadienis]

Išgeriu arbatos ir į trasą… Praplaukiame pro vėjo nulaužtą žaliuojanti medį su šakomis. Kanalas švarėja, dingsta šiukšlės, tolstame nuo civilizacijos, atgal į gamtą – kaip Žanas Žakas Ruso kvietė. Randamės kažkur tai netoli Koventrio – sužinau apie tai iš radiolos. Antrajame mieste šiam regione po Birmingemo šiandien vyksta didelė šventė – Koventrio pusmaratonis. Kadaise pro jo turgų nuoga prajojo legendinė Ledi Godiva – išgelbėjusi koventriečius nuo naujų mokesčių, kuriuos norėjo uždėti jos vyrelis Leofricas. Kaip dainavo Fredis Merkuris apie ją – Don’t stop me now!!! Vietiniai gyventojai vienas po kito skambija radijon ir verkšlena… Na kodėl maratono metu dar tvarkomi keliai a? Žmonės gi stringa kamščiuos! Oi, kaimietukai atvažiuokit jūs Londonan su savo verksmais.

Priplaukiame Warwick’ą, lietuviškai sakant Voriką. Mažą miesteliuką kaip du Kuršėnai. Bet jame jūs nerasite pasaulyje garsaus prestižinio universiteto, kurs iš tiesų randasi Koventrio pakraščiuose ir pačioj Londzės širdyj – šukėj [The Shard]. Ir pyst… nejučiom atsirandam Royal Leamington Spa – Karališkajame Leamningtono mineralinio vandens kurorte. Mes čia sustojom, ne voniose turkštis, o praktiškesniais sumetimais. Visagalis Internetas Kapitonui parodė, kad netoli kanalo, kuriuo plaukiame yra ūkinių prekių parduotuvė „Jewson“. Taigi žydo sūnaus pardėj nusiperkam žirkles metalo karpymui! Valio!!! Alah akbar – dabar mes geriau ginkluoti kovoje su kanalo šiukšlėmis! Plaukiam, plaukiam ir… pamatom, prie pat kanalo Lidl’as stūkso. Nuodėmė būtų nesustoti! Čia savo valtį prisišvartavo net pats Ramzis II. Taigi ir Saulės dievo sūnui reikia užkąsti 😀

Ramzio II-ojo valtela

Išsikapanojam iš urbanistinių džiunglių ir prasideda Anglijos lygumos, vertos W.Ternerio peizažų. O fone Fojė su savo „Geltonais krantais“… skamba iš mano juodojo cd. Kurį nusipirkau Mamutovo jubiliejiniam konce. Neilgai tenka kaifuot ir dykaduoniauti, kai priplaukiam prie šliuzo su 3 tonų vartais. Laikas paprakaituoti – raumenis pamankštinti. Šiandien šeštadienis ir gyvenimas sustojęs. Kanalo valdybos remonto valtys tuščios, laukia savo darbininkų pirmadiedį. Netgi „Dėdės Tomo trobelė“ uždaryta. Ir jis nedirba – ne vergystės laikai juk. Iš tiesų tai valčių nuomos punktas, nu bet ai kam čia tų valčių reik? Vandenyje, šaltam vandenyj – skamba iš cd grotuvo.

Angliškas peizažas
Kanalo remontininkų valtis
Dėdės Tomo trobela

Vakarėja jau vakarėja… Praplaukiam naujai statomą-kasamą mariną. Kaip sakant olandai atkovoja žemę iš jūros, o anglai atiduoda savo žemę vandeniui. Jau iškilęs valčių uosto administracinis pastatas, beliko tik iškasti – baseiną. Statybvietėje stovi vienišas kemperis ir velniai žino kas ten gyvena, gal sargas o gal darbininkai? Šalia mėtosi keletas ekskavatoriaus kaušų, bet pačio agregato tai nesimato…

Naujos Marinos gymimas

Praplaukiam dar vieno dievo valtį, šį kart Toro. Šeimininko nėr – išvažiavęs kažkur su savo kūju žaibų svaidyti 😀 Pakanalėj tvarkingai žydi pavasario šaukliai geltoni narcizai. Tai prieangis į mariną. Gęsta žaros… o mes vis dar judam. Ir vakaro siurprizas – dar vienas šliuzas, su vidutinės svorio kategorijos vartais, kurio kiekviena dalis sveria tik 480kg. Na bet kas čia, jei jau ne kartą esi 3 tonas perkėlęs. SUTEMA. Ačiū dievui sustojame – baigiasi diena… Antrą dieną aš be Interneto 🙁

Šliuzo varteliai
Vakarėja, jau vakarėja…