Kovo 21d. [Penktadienis]

Diena prasideda lengvais pusrytėliais: krekeriai sutepti tepamu sūriu ir špinatų lapais. Toks užkandis tikrai nepretenduoja į čempionų pusryčius 🙂 Judam link Birmingemo orouosto, kurio prieigose randasi NEC arena. Labai patogu visokioms žvaigždėms, atgroji koncerta ir pyst… jau lektuve skrendi į kitą tašką. Prisiminiau, kaip kadaise aš nusimuilinau nuo darbo ir atvykau čia į Guns n Roses koncertą. Pamenu prašiau bjauriosios menedžerės, kuri nekentė emigrantų, duoti man išeiginę. Ji kategoriškai atsisakė, ką man beliko daryti draugužiai, kai jau turėjau bilietą kišenei… Būdamas prie arenos vartų, už poros šimtų kilometrų nuo darbovietės paskambinau ir informavau, kad susirgau. Gerai, kad Piktoji nesugalvojo profilaktiškai aplankyti „ligonio“…

Nečempijoniški pusryčiai
Pakeliui link Birmingemo orouosto

Kanale vyksta kasinėjimo darbai. Taip skelbia kelio ženklas. Įsileidę kopėčias kanalan, darbininkai knebinėjasi savo reikalais. O mes plaukiame tolyn, kol pyst… greitis įtartinai sumažėja. Metas prisišvartuoti! Ir akurat aplink veleną kaip gyvatė apsiviniojo dviračio padanga. Prasideda Ichtiandrų kova. Pasikeisdami, sukišę rankas šaltan vandenyn pjaustom tą bestiją. Keliuku žygiuoja tėvas su sūnumi, pasiteirauja mūsų kas nutiko? Paaiškinam anglams apie savo problemą – nuolatines šiukšles.Vienas iš jų taria: – Na, taip Birmingeme labai daug šiukšlių, – jo balse išgirstu rasistinę gaidelę. Ir jie nupėdina savo keliais. Po dviejų valandų pavyksta įveikti tą prakeitą velnio gyvatę!!! Padangėla tai nedidelė, Desniuko (angliškai Brompton) tipo dviračio. Nelygioj kovoj – šaltam vandenyj, vis dėl to Inchtiandrai nukauna bestiją. Nelengva kovoti su hidra kai tavo arsenale tik atšipęs virtuvinis peilis ir replės. Oi, kiek keiksmų nukeliavo Aukščiausiajam Perkūnui, šių grumtynių metu. Kapitonas nepasimokė, po kovų su kanalo šiukšlėmis, kad reikia turėti daugiau nei virtuvinį peiliuką.

Kanalo kasinėjimo darbai
Kanalo hidra

Plaukiame toliau, darosi graudu ir pikta. Patiltėj keturi emigrantai meta kanalan labdaros maišelius. Padlos! Taip jie atidirba savo darbą! Kodėl sakau emigrantai? Todėl, kad anglai nedirba tokio šūdino darbo! Pasakojo man kartą vienas lietuvis tokią istoriją. Išvežė juos vargšus už Londono „mėtyti“ tuos labdaros maišiukus žmonėms į pašto dėžutes. Bosas prigrąsino lietuvaičiams, jei jo pažįstami negaus jų, tai jie negaus savaitės algos. Nežinau, galbūt tai buvo tik apsukraus litovco psichologinis šantažas tautiečių atžvilgiu.

Šiukšlintojai

Pietų metas. Šiandienos meniu, nieko kaprizingo: morkų majonezinės salotos, bulka su kasdieniniu tepamuoju sūriu ir aliejuje permirkę žuvies piršteliai. Pastarųjų niekaip nemoku iškepti. Kažin ar juose yra žuvies, kaip krabų lazdelėse krabų a? Po greitųjų pietų, kelionė tęsiasi. Užmatau baržą pilną prikrauta visokio chlamo – dviračiai, prekybcentrių krepšeliai ir vežimėliai, automobilių padangos bei aibė visokių gelžgalių. Visa tai idiotai žmogėnai sumetė kanalan, o kanalų priežiūros tarnyba sužvejojo.

Metalo šlamštas

Tarp manęs ir Kapitono užverda sinefilinė diskusija. Kalbam apie remeikus. Prisimenu pačius praščiausius – „Praleistas skambutis“ ir „Taxi“. Pastarają kultinės Liuko Besono komedijos „parodiją“ žiūrėjau vos penketą minučių, kai supratau, kad tai amerikiečių perdirbinys. Šlykštu buvo žiūrėt į šį šlamštą. Na, o „Praleistą skambutį“ buvau priverstas darbo metu stebėti kinoteatre, bet taip pat neįlgai… Nevarginau savo smegenų atliekomis, o pasinaudojau proga pamiegoti. Kaip sakant prastas filmas padeda užmigti. Na o mūsų su Kapitonu, bendras draugas Makedonietis, apie šį filmą yra pasakęs aukso žodžius: „Aš išmečiau pusantros valandos savo gyvenimo!“. Ir su juo negalima nesutikti, nes šis biologinės kilmės produktas, filmų vertinimo puslapyje „Rotten Tomatoes“ buvo pelnytai įvertintas 0%. Taigi kam reikalingi tie remeikai, klausiu aš Kapitono? Jei yra orginalas. Na, kad kinokompanijos užsidirbtų iš frančizės – atšauna jis man. „Merginą su Drakono tatuiruote“ palieku ramybėje, nes remeiko su „Džeimsu Bondu“ (aka D.Craig’u) nesivarginau žiūrėt.

Prasideda išbandymų metas. Prieš mus monstriškas šliuzas, tokio dar neteko sutikti mūsų kelyj – jo vartai sveria net 3 tonas. Tenka pasportuoti – paprakaituoti. Įveikta. Ir mes toliau skrodžiam kanalu. Sutinkam mūsų kelyj einantį dugnan katerį. Gaila. Praplaukiam ir porą valčių. Viena jau virtusi griaučiais, antrajai motušė gamta jau plėšia paskutinius skarmalus. Priplaukiam Shrewley tunelį, kuriuo vyksta dvipusis eismas. Šis inžinierinis stebuklas net 396 metrų ilgio ir kurį įmanoma įveikti per 15 minučių, skelbia mums informacinis stendas. Kitas metalo gabalas perspėja, nekurenti buržuikos ir negaminti maisto, ekstra situacijoje išjungti variklį.

Monstriškas šliuzas
”Povandeninis” kateris
Griautinės valtys

Išlindus iš tunelio mus pasitinka saulutė. Vandens valso žingsneliu mes toliau vinguriuojam sau. Ir pyst… ženklas – „Privatus švartavimasis – Sumažinkite greitį“. Ką? Mes ir taip judam vėžlio tempu, aš dar nemačiau valties su ferariniu greičiu. Kas per nesąmonės? Na nebent čia kanalais raižo bukagalviai su vandens motociklais ? Praplaukiam rusišką akcentą – ilgąją penkialangę „Анастасия“ valtį. Matosi, kad žmogėnas turi kapeikų.

Privatus švartavimasis

Nepaminėjau, kad kanale matėm nesuskaičiuojama galybę anglų pasididžiamivo atributų. Tad gimė dienos frazė: „Galėjome žvejoti futbolo kamuolius ir siųsti Lietuvon, kad pakeltume mūsų futbolo lygį“. Diena praėjo be Interneto – baigėsi sąskaita, o mes nebuvom išlipę į civilizaciją, kur būčiau pagavęs wi-fi. Ir kas ten daros Ukrainoj?

Prisišvartuojame tarp šliuzų…