Kovo 18d. [Antradienis]

Šį rytmetį mūsų palydovas lietus seka mus. Jis dažnas svečias šiose platumose. Palaimingą ramybę sudrumščia skambutis iš civilizacijos, pranešu, kad atostogauju ir velniai žino, kada grįšiu Londonan. Pro šalį praburzgia ypatinga juoda valtis, pažymėta neįgaliųjų ženklu. Ant jos denio įsikūrę du neįgalūs senukai. Jei yra automobiliai pritaikyti šiems žmonėms, tai kodėl negali būti ir valčių, a? Išsivysčiusiame pasaulyje viskas skirta žmogaus komfortui gi.

Kaimo idilė - Idyllic country - plebejus.com

Kaimo idilė – Idyllic country – plebejus.com

Užsukame į vandens degalinę, Kapitonas užsipila H2O ir aišku degalų –  72 litrus  dyzelio bei tepalų, kad variklis neperdžiūtų 🙂 Banguojame toliau, dangum pralekia malūnsparnis, dar nematytas plieninis paukštis mūsų kelyje. O pakrante takeliu žygiuoja senjorų komanda su žygio lazdomis. Sportas, sveikata, socializacija ir rekreacija viename, kaip sakant. Vienas senolis kulniuoja su šortais, galbūt priklauso ruonių sąjungai? Mane nupurto šiurpuliukai įsivaizduojant save jo vietoje, juk ne vasara. Bet aš gi ne anglas, kuriam įprasta net žvarbų rudenį vaikščioti vien su marškinėliais. Jie gi nuo mažens taip grūdinami, lyg Šefildo plienas.

Plaukiame apsupti angliškos kaimo idilės. Pakrantėje galima nusipirkti šviežių kiaušinių tiesiai iš fermerio, žinoma jis nestovi prie kanalo, lyg ūkininkų turgelyj Lietuvoj. Nelaido ir gerklės, kaip Anglijos turguj. Jo paprasčiausiai čia nėra. Viskas parempta savitarna ir pasitikėjimu. Gaila, kad šiuo metu nerandame natural produktų, tad ir pinigų nepaliekame stebuklingai dėžutei.

Kasa / Ca$h Desk - plebėjus.com

Kasa / Ca$h Desk – plebėjus.com

Praalkstu ir greitai sumeistrauju sūrinius sumuštinius pietums. Juodą ruginę vokišką duoną bei krekerius padengiu tepamo sūrio sluoksniu, padabinu po ranka rasta žaluma – špinato lapais ir karūnuoju ožkos sūriu. Paserviruoju mėlynojoj lėkštėj. Kaip lietuviai sako: sviestas sviestuotas, o šiuo atveju: sūris sūriuotas 🙂

Sūriniai sumuštiniai / Cheessy  sandwiches - plebejus.com

Sūriniai sumuštiniai / Cheessy sandwiches – plebejus.com

Nėra laiko įmantriems a la Jamie Oliverio patiekalams, laikas sportui. Navigacija rodo, kad mūsų laukia net 5 šliuzai, sekantys vienas paskui kitą.

Prasideda maratonas. Lekiu kalnan ir atidarinėju tuos šliuzus, lyg Aladinas atkimšinėja džino butelius. Bet aš ne vienas savo kelyje, mums ant kulnų mina šeimyninė komanda. Už valties vairo stovi nėštukė, o vandens vartus jai atidarinėja senjorų porelė. Jie yra taip pat ir mano talkininkai. Vietoj to, kad darbuočiausi prie keturių vartų, man tereikia operuoti dviems. Tarp  mūsų užsimezga šiltas draugiškas pokalbis.

Jie paporina apie savo kelionę. Šie valtininkai plaukia trumpą distanciją, vietiniais kanalais, savaitės trukmės. Jų valtis, tarsi kooperatyvo nuosavybė, turinti 10 šeimininkų. Kiekvienas savininkas turi teisę disponuoti ja porą savaičių per metus. Yra sudarytas naudojimosi grafikas. Senoliai man sako, kad esu “bystras” – greitai lekioju. Bet kitaip ir negali būt, nes mus su Kapitonu spaudžia laikas, kuo greičiau pasiekti Londoną. O senjorai niekur neskubėdami relaksuoja, jiems gi atostogos.

Žvėriškai praalkstu, bet nėra laiko maisto gaminimui. Esu pastoviame bėgime, todėl griaužiu bananus. Atokvėpio minutėmis pasineriu į virtualybę. Taip, aš žinių narkomanas. Akylai stebiu įvykius Kryme per išmaniojo telefono ekraną. Vakar jis paskelbė savo nepriklausomybę, po pseudo referendumo, šiandien žūsta jau žmonės. Tarp manęs ir Kapitono įvyksta trumpa diskusija, išsiskiria pozicijos dėl įvykių. Aš gi gyvenime nesu buvęs Kryme, tad nusprendžiu neplėtoti šios temos.

Bananinis karys /Bananian warior - plebejus.com

Bananinis karys /Bananian warior – plebejus.com

Vienišame šliuze, viduryj laukų aptinku zuikelio lavonėlį. Vargšelis nežinia, kaip gavo galą ir kaip atsidūrė čia, bet matyt buvo atplukdytas kanalu. O vaikigaliai sako, kad vasaros metu juose turškiasi. Man tokia mintis atrodo nehigieniška, kaip vakariečiui maudynės Gange prie indusų paskutinės kelionės laužų.

Zuikelis - Bunny - plebejus.com

Zuikelis – Bunny – plebejus.com

Sutemo, o mes vis plaukiame, kaip sakant, kuo daugiau nuplauksim, tuo arčiau Londonas. Burzgiame naktyje, o anglų valtininkai išgirdę garsą, atitraukia savo užuolaidas, kad pamatytų kokie pamišėliai trankosi kanalu tokiu metu. Prieš mus paskutinis šliuzas, vaikštau jo atbrailomis, lyg akrobatas su didele baime paslysti ir nugarmėti į tamsų šaltą vandenį. Kai įveikiame jį, džiaugsmingai su palengvėjimu atsidūstu.

Nors ne penktadienis (anglų žemėj tai žuviadienis), pas mus vakarienei žuvis su makaronais, pagardintais pesto, oreganu, alyvuogių aliejumi, juodaisiais pipirais, česnako miltais, feta sūriu bei stipriausio pasaulio jūrininko Popajaus mėgstamiausia taboka – špinatais.

Išlendu laukan įkvėpti šaltos pavasarinės gaivos, pakeliu akis dangun ir pamatau dievišką vaizdą, beprotiškai žvaiždėtą dangų ir Mėnulio pilnatį. Pasijuntu lyg būčiau grįžęs į savo vaikystės kaimą ir nupėdinu, ten kur karaliai pėsti pėdina.

Magiškasis visraktis (tokį kiekvienas valtininkas turi) atidaro AukščiaVaiduoklis-Ghostusios ministerijos duris ir aš patenku į tualetą-biblioteką/knygyną. Prisėdu ir jaučiu, kaip šiandieninis mano sportinis prakaitas garuoja. Juo permirkę mano marškinėliai. Pamatau vieną knygą ir neatsispiriu pagundai, jos pasiimti. Juk ant durų oficialiai parašytą, kad čia užklydęs keliautojas turi teisę į knygą. Gaila neturiu nieko mainais palikti. Taigi pasiimu “Vaiduoklį” su savimi ir išeinu.

Apie kokį “Vaiduoklį” aš čia paistau? O gi tą patį, kurio motyvais R.Polanskis susuko savo “The Ghost Writer”. Kadaise ir pats buvau tokiu vaiduokliu, tik žinoma ne tokio kalibro.