Jei norite pradėti nuo pirmosios dienos “šūdina pradžia, bet gera pabaiga”, skaitykite Valtininko dienoraštis I, jei nuo antrosios dienos “švinininų kišenių ir perbrinkusių kojų”, grįžkite į  Valtininko dienoraštis II. “Prisvilęs pirmasis bandymas” aprašomas Valtininko dienoraštis III. Su “Naująja pradžia” susipažinsite Valtininko dienoraštis IV. “Be elektros” skaitinį rasite Valtininko dienoraštis V. Kaip Lietuvos nepriklausomybės diena buvo švenčiama skaitykite Valtininko dienoraštis VI. Ir pagaliau išplaukimas” vaizduojamas Valtininko dienoraštis VII.

Kovo 13. [Ketvirtadienis]

Kuo daugiau šiukšlių kanale, tuo arčiau civilizacija – taip byloja mano vandens keliauninko patirtis.  Ir štai mes įplaukiame į vieną iš tokių civilizacijos židinių – Blekburną. Pačiu netinkamiausiu metu, mane pradeda šaukti gamta.  Iššoku iš valties ir strimgalviais pasileidu bėgti išsigelbėjimo link. Aštunta valanda ryto.  Lyg viesulas pralėkiu pro baltų britų porelę, kurie riedamiesi  tarpusavyje  žirgliuoja savais keliais su žolės dūmeliu. Artimiausias kabokas dar uždarytas, perbėgu gatvę indų restoranas taip pat nelaukia  lankytojų. Pamatau netoliese esančius griuvėsius, parlekiu valtyn pasiimti popieriaus. Grįžtu į vietą, kur kadaise būta pastato, o nūnai tik grafičiais išmarginti betoniniai griaučiai riogso.  Ir štai aš jau pasiruošęs atlikti didyjį reikalą, kai pastebiu viduryj  jų  juodą žmogystą besėdinčią. Jis tikrai ten atėjo ne apie gyvenimo godas kontempliuoti, o ir aš nežadu bičiuliautis, kaip Indijoj prie traukinio bėgių įprasta. Tad nešu savo kūdašių.

rūkas - valtininko dienoraštis - plebejus.com

rūkas – valtininko dienoraštis – “lauko tualetas” – plebejus.com

Lekiu tolyn, prakaitas žliaugia, mane veja pati didžiausia motyvacija pasaulyje. Iki  Burger King‘o liko 100 metrų skelbia kelio ženklas.  Įveikti paskutiniai metrai ir aš pasijaučiu, kaip senovės graikas atbėgęs maratoną. Palengvėjimas.  Nušvitęs  lyg  Buda nerūpestingai pasišalinu iš tuščios užkandinės. Ramiai paržygiuoju link valties. Kol aš kovojau su savimi, Kapitonas kovojo su kanalu ir pasistūmėjo keliasdešimt metrų priekin.  Lėtai praplaukiame pro griuvenas į kurias taip neseniai norėjau užsukti, o pro mus nubanguoja keletas švirkštų.  Į nežinią nupludūriuoja ir pliušinis Tedis, kadaise šildęs vaikišką širdelę, o dabar niekam nereikalingas  pavirto eiline šiukšle.  Mano akyse jis tampa  tikru vartotojiškos kultūros simboliu. Buvo laikai, kai žaislai eidavo iš kartos į kartą, nūnai tai nebemadinga.

Rytas buvo pilkas ir vėjuotas, bet vos išsidanginome iš miesto – vidurdienį saulė nušvito skaisčiai Anglijos tyruose.  Gamta alsavo pavasariu. „Didžioji antis‘‘ palengva  puškavo  Liverpulio – Lidso kanalu. Kapitonas  stengėsi  valtį  plukdyti  arčiau dešniojo  kanalo  kranto, nes  kairysis  buvo  apaugęs  žolėmis.  Ir staiga pajautėme, kad stovime vietoje.  Jusčiui  duodant  daugiau „gazo“ – kilo tik rudo dumblo ratilai, o valtis nė krustelėjo.  Kapitonas  nusprendė  desantuoti. Trūko keleto centimetrų  pasiekti  krantą  ir  štai pirmas krikštas –  pirmosios maudynės.  Numetu  jam  virvę, o po to aš ir pats desantuoju. Vargais  negalais  pritraukiame  plieninį  vandens  žvėrį  arčiau kranto.  Justis grįžta atgal į laivę – pasikeisti  kelnių, kurias padžiauna ant stogo,  kad saulė  jas  išdžiovintų. Bandome  išplaukti, bet valtis tik burzgia ir nejuda iš vietos  – užstrigome  !!!

medžiai rūke - valtininko dienoraštis - plebejus.com

medžiai rūke – valtininko dienoraštis – “lauko tualetas” – plebejus.com

Aš  pradedu  šmirinėti pakanale ir  prie  tilto  randu  gelžgalį. Aplinkui nė gyvos dvasios.  Mes dar nesutikome nei  vienos valties savo  kelyje šiandien  ir kuo toliau, tuo labiau mums  darosi aišku  vargu ar sutiksime  – dabar gi ne  sezono  metas.  Kaip  studentai  Kembridže, bandome  išplaukti  iš dumblo  gniaužtų,  stumdamiesi  gelžgaliu lyg kartimi. Beviltiškai kovojame  su  sekluma.  Mūsų  kovą  su kanalu pastebi anglų  senjora, kuri  džentelmeniškai  pasiūlo  savo pagalbą.  Ir  viskas  nutinka, kaip toj pasakoj – kaip šeimyna  ropę  rovė. Kapitonas  kontroliuoja šturvalą, o aš su senole  traukiam valtį. Trūkt ir „Didžioji antis“ pagaliau iššauna priekin – po poros įnirtingų valandų  kovos su dumblu. Valio ! Mus išgelbėjo senelė.

valtis rūke - valtininko dienoraštis - plebejus.com

valtis rūke – valtininko dienoraštis – “lauko tualetas” – plebejus.com

Pavakare  pasiekiame  Chorley  miestuką. Šliuzas  po šliuzo leidžiamės  žemyn.  O  tarp  jų išsidėstę vandens rezervuarai.  Viename  iš  kurių ir pastringame.  Mūsų  bėdas  pamato po parką baltą bulterjerą vedžiojantis  statybininkas.  Jis  mums duoda  paprastą,  išmintingą  patarimą – nuleisti daugiau vandens  iš  viršaus.  Paklausome  vietinio  gyventojo, juk  gimęs  prie  kanalo apie vandenį  daugiau žino, nei  sausumos  gyventojas  ir nesvarbu, kad  jis  trenkia  žole. Vanduo pakyla, išsilieja  už rezervuaro ribų ,  rodos  tuoj  užtvindys  parką. Taip mes  išsikapanojame iš  dar  vienos  negandos.

Sutemo. Plaukti – nevalia ! Prisišvartuojame  už  tilto miestelio pakraštyj, priešais buržua  langus. Justis išeina prie netoliese čiurlenančio upelio  plauti savo kelnių atsiduodančiu dumblu. O aš kontempliuoju, surūkydamas  paskutinę  cigaretę. Visiškai nesukdamas makaulės, kad  šiandien trylikta, nors ir ne penktadienis.

Dar nenutuokėme, kiek šliuzų teks įveikti kitą dieną.

Jei norite istoriją skaityti nuo pradžių, žvilgtelkit “šūdina pradžia, bet gera pabaiga” Valtininko dienoraštis I, “švinininų kišenių ir perbrinkusių kojų” istorija nupasakota Valtininko dienoraštis II. “Prisvilusį pirmąjį bandymą” išvysite Valtininko dienoraštis III. “Naujoji pradžia” randama Valtininko dienoraštis IV, “be elektros” – Valtininko dienoraštis V. Apie Lietuvos Nepriklausomybės dienos šventimą skaitykite Valtininko dienoraštis VI. Ir pagaliau išplaukimas” vaizduojamas Valtininko dienoraštis VII.