Jei norite pradėti nuo pirmosios dienos “šūdina pradžia, bet gera pabaiga”, skaitykite Valtininko dienoraštis I, jei nuo antrosios dienos “švinininų kišenių ir perbrinkusių kojų”, grįžkite į  Valtininko dienoraštis II. “Prisvilęs pirmasis bandymas” aprašomas Valtininko dienoraštis III. Su “Naująja pradžia” susipažinsite Valtininko dienoraštis IV.

Kovo 10. [Pirmadienis]

Saulutė jau seniai nubudino svietą. O aš besivartaliodamas šaltuose pataluose, prisimenu vieną savo vaikystės knygą – „Pirmadienį viskas kitaip“. Taip, šiandien mes pradedame vėl savo didžiąją kelionę iš naujo!

Justis bando kurti motorą, bet nepasigirsta joks magiškas brum brum garsas. Akumuliatoriai – visiškai išsikrovę! Meistreliai, tvarkę valtį, tiesiog pamiršo juos atjungti. Ir šie išleido kvapą. Kapitonas nulekia pas Terį paprašyti pagalbos, šis konstatuoja, kad akumuliatorius reikia įkrauti ir viskas. Jis niekuo negalįs padėti, be to, ir pats begalę turįs darbų. Žodžiu, čia jūsų problemos svetimšaliai, patys jas ir spręskite.

Jusčiui besikuičiant su akumuliatoriais, atsliūkina įraudęs vietinis gyventojas su stipraus alaus skardine ir šunėku pasižiūrėti į nematytus atėjūnus. Nuo pat ryto jis nori “šventę švęsti” 😀 Siurbčiodamas gėralą, postringauja apie tai kokius laidus ir kaip reikia sujungti. Tačiau iš jo patarimų – visiškas šnipštas.

Kapitonas susipažįsta su prieplaukoje užklydusiu elektriku, kuris krapštėsi vienoje valtyje. Šis užeina su savo įnagiais pas mus. Patvirtina – popieriai prasti, bet yra vilties juos dar atgaivinti. Jis mikliai nuneria nuo gretimos valties gulintį kabelį. Šeimininko nematyti, gal jis kur nors sausai žiemoja toli nuo prieplaukos, savo šiltuos namuos. Elektrikas sujungia juo mūsų akumuliatorius ir elektros šaltinį. Mūsų laimei, kažkas buvo palikęs pinigų “ant elektros”. Meistras, pažada užsukti penktą valandą, po darbo, pas mus ir išlekia į kitą miestelį.

O mums neliko nieko kitko kaip papildyti maisto atsargas, todėl išpėdiname į artimiausią “Lidl” parduotuvę. Nejaugi visa dieną ir kiurksosime prieplaukoje a? Laiko marios, o, be to, reikia nusipirkti įvairių rakandų ilgai kelionei.

Užeiname į namų apyvokos reikmenų parduotuvę. Mums reikia šviesos, tai prigriebiame žvakių ir prožektorių, prisimindami praėjusią tamsią naktį. Paimame ir “čainiką”, nes baisiai jau nepatogu arbatai vandenį virti puode. Užsukame į “Lidl’ą” ir apsiperkame maisto – žuvies ir daržovių. Justis kelionės pradžioje informavo, kad maitinsimės vegetariškai, tačiau jei noriu galiu pasiimti sau mėsos produktų. Jis nėra iš tų radikalų, kurie nepakęs savo šaldytuve jokios mėsos. Aš priimu šį iššūkį – pamėginti tapti “vegetarionu”. Parduotuvė beveik tuščia, juk čia ne megapolis. Kol krauname gėrybes į kuprinę, Kapitonas užkalbina kasininkę bendravardę Justyną, mūsų “kaimynėlą”. Pasiteiraujam ar jie čia turi “polski sklep”? Lenkaitė atšauna, kad visus tris, bet mūsų didžiausiam džiaugsmui praneša, kad netoliese yra ir lietuvių parduotuvėla. Atsisveikiname ir su nekantrumu išbildame tenais.

Ir štai prieš mus “Europa”, ant kurios iškabos puikuojasi trispalvė. Užeiname vidun. Prie kasos sėdi rytietiškos išvaizdos vyriokas. Iš kart prisimenu vieną tokią parduotuvėlę Niuporte, Velse, kurioj lankiausi kadaise. Darbuotojai ten buvo jo “broliai”, nieko bendro neturintys su Lietuva, bet pardavinėjantys paklausius produktus. Pasilabiname ir sulaukiame netikėtos staigmenos: “Iš kokio miesto būsim?”. Pasirodo, pardavėjas puikiai žino Šiaulius, nes jo žmona iš Lyros “gatwick”. Kiekvienas iš Pietinio žino, kur ši gatvė randasi. Po kiek laiko užsuka pati su vaikeliu aplankyti besidarbuojančio vyrelio. Maloniai pabendraujame su kraštiete, prigriebiu porą “Dvaro kefyro” ir nukulniojame atgal į prieplauką.

lietuvių parduotuvė - valtininko dienoraštis - plebejus.com

lietuvių parduotuvė – valtininko dienoraštis – autorius: plebejus.com

Beveik pasiekus tikslą, suskamba Kapitono telefonas. Skambina įsiutęs lyg anglų bulteljeras Teris ir putojasi, kad be leidimo naudojamės elektra. Esame išvadinami vagimis!!!

Grįžtame, mus pasitinka piktas seniokas – kaimynas, iš kurio valties elektrikas „nudžiovė“ kabelį. Kaip įmanydami atsiprašinėjame anglo. Pasirodo, elektrikas buvo užsukęs, bet neradęs mūsų, išbildėjo namolio.

Nueinu į dušą, esantį administracijos pastate, nusiplauti dienos dulkių. Ačiū die gerieji žmonės pasakė durų kodą, ko nepasivargino padaryti šios įstaigos „viršininkas“ Teris. Juk kiekvienas prieplaukos gyventojas turi teisę į miestietiškus malonumus, nes tai įskaičiuota į servisą.

Elektros nerasta. Pavakarieniaujame žvakių šviesoje. Nekokia romantika. Nueinu miegoti į savo kajutę, kuri randasi valties galinėje dalyje.

Ką atneš kita nauja diena, a? Nauja pradžia taip ir vėl neprasidėjo. Juk, pirmadienį viskas kitaip…?

Jei norite istoriją skaityti nuo pradžių, žvilgtelkit “šūdina pradžia, bet gera pabaiga” Valtininko dienoraštis I, “švinininų kišenių ir perbrinkusių kojų” istorija nupasakota Valtininko dienoraštis II. “Prisvilusį pirmąjį bandymą” išvysite Valtininko dienoraštis III. “Naujoji pradžia” randama Valtininko dienoraštis IV