Jei norite pradėti nuo pirmosios dienos “šūdina pradžia, bet gera pabaiga”, skaitykite Valtininko dienoraštis I, jei nuo antrosios dienos “švininių kišenių ir perbrinkusių kojų”, grįžkite į  Valtininko dienoraštis II. “Prisvilęs pirmasis bandymas” aprašomas Valtininko dienoraštis III. Su “Naująja pradžia” susipažinsite Valtininko dienoraštis IV. “Be elektros” skaitinį rasite Valtininko dienoraštis V. Kaip Lietuvos nepriklausomybės diena buvo švenčiama skaitykite Valtininko dienoraštis VI. Ir pagaliau išplaukimas” vaizduojamas Valtininko dienoraštis VII. Apie “gamtos tualetą” skaitykite Valtininko dienoraštis VIII

Kovo 14. [Penktadienis]

Ryte  įplaukiame  į  Wigan‘ą. Vaikai šuoliuoja  į mokyklas, vietiniai lekia į savo darbus, o mes  toliau tęsiame  savo  odisėją.  Šliuzas  po  šliuzo  judame vandeningais  miesto  viduriais.  Iš abiejų  pusių mus supa  parkas.  Miestelio  gyventojai  nerūpestingai  šmirinėja  pirmyn – atgal. Slaviška  močiutė su anūkėliu  smalsiai  stebi  mūsų  manevrus  kanale.  Anglų  paauglių  porelei  mes  ne  motais, jie  sprendžia  savas jausmų  problemas  ant  suoliuko.  Kažkokia  mergiotė  užsikabaroja  ant  kalvos. O  mes  vėžliškai  judame žemyn.  Dar  nesutikom  nei  vienos  valties, mes  vienui  vieni.  Ir nematyti  atplaukiančių keliautojų, kurie palengvintų  mums  dalią – pakeldami  šliuzuose  vandens  lygį. Teks  kliautis savo jėgomis.

Kapitonas  pasiūlo  padaryti  pauzę – pririša „Didžiają antį“ prie rezervuaro  borto   ir  mes  užbėgame  ant   kalvos  į  kurią  neseniai  buvo  užsiropštusi   mergiotė.  Šalia akmenų  krūvos  pūpso  tuščių  alaus skardinių  kalnas  – vietinio  jaunimėlio  „alko“ meditacijos  vieta.  Ir  ką  ši mergužėlė  veikė  čionai ankstyvą   rytmetį   mums  lieka mistika. Galbūt  ji  tiesiog  meditavo, o  gal  tik  žavėjosi  dar  nesužaliavusia  Wigan‘o  panorama.  Ant  „kalno“  viršūnės  sutinkame  tėvą  ir paauglį  sūnų, kurie  gano savo šunį.  Jusčio dėmėsį  patraukia du  vandens  telkiniai  telkšantys  netoliese.  Jo  neapleidžia ruoniškumo  jausmas  išsimaudyti  angliško Kovo vandenyse. Kapitonas  paklausia  vietinių  apie galimybę ten  pasiturkšti.  Vietiniai šypteli,  tai  vandens  saugyklos, bet  vaikiščiai vasarą neršia  kanaluose  lyg žuvys. Mes  žvilgt  apačion ir matome, kaip valtis grimzta  rezervuaro  dugnan, užsičiauškėjome – metas grįžti atgalios.  Ir pasileidžiame  strimgalviais žemyn.

Opapajo!!!!! Dešinysis valties lango rėmas  išlaužtas, ne tai ne vietiniai chuliganėliai  pasidarbavo, tiesiog senkantis vanduo niekadėjas  parodė savo  galią prieš virvę. Saldžioji porelė nubindzena savo keliais, bet jaunuolis  nenustoja garsiai priekaištauti ir įrodinėti savo tiesos. Šliuzas po šliuzo ir mes  toliau įriamės miesto centro link. Vaikigaliai grįždami iš mokyklos nuo  tilto viršaus laido mums  visokias replikas.

Bėgdamas atidaryti eilinio šliuzo, pamatau Tėvynės atributą – tuščią „Gubernijos  giros“ skardinę, vadinasi  netoliese turėtų būti  tautiečių  krautuvė, ech kad dabar įkalus stiklinę kefyro 🙂 Plaukimas tęsiasi. Ant suoliuko sėdi  keletas senų anglų džentelmenų, jie pasiteirauja, kaip vadinasi ši valtis? Kapitonas išpyškina: „Mallard“. Ir senoliai pradeda porinti apie greičiausią pasaulyje  garvežį. Savo ruožtu mes paklausiame, kur čia artimiausias „Lidl“ – pats laikas papildyti maisto atsargas.  Pasirodo  iki jo dar gera mylia.

Sutemo. Laikas  švartuotis. Šiaip ne taip sulopome langą lipnia juoda  juosta. Neramu, kad kokie ilgapirščiai neįsiskuktų valtin. Su nerimu išžygiuojame link „Lidl‘o“. Kur galima dažniausiai sutikti  lietuvius  Anglijos žemėj, jei  ne šioj maisto šventovėj. Persimetame keletą  žodelių  su  kauniečių  porele.  Jie informuoja, kad lietuvių  parduotuvėlė jau  uždaryta.  Grįžtame su grobiu.

Nuskutame lietuvių nacionalines daržoves – bulves. Ir  pagaminu senobinį  studentų  patiekalą  –  keptas  bulves, kurias  pagardinu  itališku pesto padažu  su  graikišku festos sūriu. Eilinis „airiškos“ virtuvės internacionalinis pavyzdys.

Kapitonas  pasinaudoja  dušu, o „kulinarui“ nebelieka vandens – anei šilto, anei  šalto…

kulinarija - valtininko dienoraštis - "21 šliuzas" - plebejus.com

kulinarija – valtininko dienoraštis – “21 šliuzas” – autorius: plebejus.com

Baigėsi dvidešimt vieno šliuzo diena! Taigi šliuzas po šliuzo arba kaip mes sakom – „lock‘as po lock‘o“ (ang. lock – šliuzas, užtvanka ir t.t) ir mes artėjam link Londono, beliko tik 283 kilometrai 🙂

Kitos dienos nuotykiai Valtininko dienoraštyje X.

Jei norite istoriją skaityti nuo pradžių, žvilgtelkit “šūdina pradžia, bet gera pabaiga” Valtininko dienoraštis I, “švinininų kišenių ir perbrinkusių kojų” istorija nupasakota Valtininko dienoraštis II. “Prisvilusį pirmąjį bandymą” išvysite Valtininko dienoraštis III. “Naujoji pradžia” randama Valtininko dienoraštis IV, “be elektros” – Valtininko dienoraštis V. Apie Lietuvos Nepriklausomybės dienos šventimą skaitykite Valtininko dienoraštis VI. “Išplaukimas” vaizduojamas Valtininko dienoraštis VII, “lauko tualeto” ypatumai aprašyti Valtininko dienoraštis VIII