Hotlanta, viena iš ”The A” karštosios Atlantos pravardžių, pasitinka spengiančiu šalčiu. Kaulus laužo -1 po Majamio +26. Subtropinis sapnas baigėsi, saldi amnezija išgaravo akimirksniu – po velnių juk žiema! Paskutinis traukinys nurūko miestan, jei nori nusigaut tenais, gali prabangiai su taksi nulėkti. Viešasis transportas nepritaikytas paprastiems bėdžiams, jei neturi auto – tu ne žmogus. Tad tenka miegot užimčiausiam Amerikos oro uoste, kur Vartų mieste susikryžiuoja oro keliai. JAV pilietinio karo metais čia susikirto konfederatai su jankiais ir pietiečiai gavo į kaulus. Kaip pasakytų afroamerikiečiai: And Georgia was liberated ( Ir Gruzija buvo išlaisvinta – jums Google’as “pameluos”).

Ryte – metro. Temperatūra nukrenta iki -2. Traukiniai neša per uolose iškirstus urvus. Išlindus paviršiun, prasideda olimpinis žygis link traukinių stoties. Pamenat 1996 metų Olimpines žaidynes? O pirmąsias naujų laikų Atėnuose 1896 metais? Artėjo nuostabus jubiliejus ir pyst… Coca – Cola už n milijonų nusipirko jas, kad padarytų šventę savo kaimui. Aš gi savajam apturėjau krepšinio vasarą Žemaitijoj, kaip ir visa Lietuva prilipęs prie televizoriaus. O vietinė CNN televizija tylėjo apie mūsų pergales, bet praėjus keturiems metams, XXI amžiaus aušroje, ji rėkte rėkė pasauliui ir pirmiausiai Amerikai: “Where is Lithuania?”. Kiekvienas lietuvis kašio fanatas pamena tuos laikus.

Praėjus beveik dvidešimčiai metų, žygiavau olimpinio miesto keliais. Būna, kad Google’as užstringa – žemėlapis pakimba ir žmogus nuklysta… Pasivaikščiojimas rytmetiniu greitkeliu buvo ekstremalus… Ačiū dievams, kad buvo sekmadienis, vėliau L.A pamačiau, kaip ten žmogus lengvai gali pavirsti bifšteksu, jei policija nespės pavėžėti iki artimiausios areštinės…

Galutinis tikslas pasiektas. Ir vėl lietuviško miestelio dydžio traukinių stotis, tikriausiai kažkur yra didesnė, bet iš šios man reikia į Pietus. Nusiperku pačios tikriausios Coca-Colos pasaulyje, kuri verdama būtent čia ir tariu sudie, “Juodajai Mekai” Amerikos…

Plieninis kelias traukinį iš Džordžijos nuneša į mielus namus, kuriuos apdainavo Lynyrd Skynard “Sweet home Alabama”. Pirmasis sustojimas Birmingemas. Jis priminė savo tėvą Anglijoj, toks pat rudai – pilkas. Susitikimas buvo penkiaminutinis – cigaretės ilgumo, tad nuomonė ši subjektyvi. Palikęs Alabamą traukinys užsuko pas kitą kaimynę Miss Mississipp’ę, kurios sūnus Meridianą, Laurelį, Hattiesburgą ir dukrelę Picayune teko išvysti per langą. Saulėj nusileidus duris atvėrė prancūzaitė Luiziana ir traukinys numetė savo inkarą prie jos kreolo sūnaus kojų. Jo vardas buvo Naujasis Orleanas… Kiekvienas muzikantas žino jo pavardę.

Tramvajus nulakino į ”Džiazo namą” – hostelį simboliniu pavadinimu Kanalo gatvėj, kuria kadaise bastės didysis Keruakas. Diena baigėsi.

Amerikiečiai – bendraujantys žmonės. Tramvajuje užkalbina senolis, pasidomi iš kur aš esąs? Jo pažįstamas buvo Amerikos lietuvis su kuriuo darbavosi NASA’os labui Hiustone ar tai Cape Canaveral’e. Bobas pasiteirauja ar aš ne antisemitas? Sakau viskas tvarkoj ir prisipažįsta esantis žydas. Kalbamės apie šį bei tą. Jis man porina, kaip Frida Kahlo išdulkino Trockį. Senolis šnekus ir smagus, sako padaryk foto ir įsivesk mano numerį. Rekomenduoja vietinius barus. Skambink, jei ko prireiks. Patrauk už virvutės ir durys pačios atsidarys, kaip pasakoj apie Raudonkepuraitę taip ir tramvajuj, tik pastarasis sustos stotelėj. Džiazo mieste visą parą, gali keliaut viešuoju transportu už 3 dolerius t.y. 2 svarus. Piguma. Išlipame. Bobas pasiūlo romo su kola, iš savo vaikštyklės ant ratukų ”bagažinės” ištraukia gėrimus bei plastikinę stiklinę ir užtaiso stiprų kokteilį. Padėkoju, o jis – iš tavęs pora žalių. Tenka susimokėti, negražu apiplėšinėti senjorus su negalia. Bobas pasiūlo įsigyti ir visą romo butelį, mandagiai tenka atsisakyti. Čia tik biznis.

Parduotuvėj užsuku į alaus olą – šaldytuvą trumpam prisimindamas žiemą ir greitai maunu atgal į tropikus. Išeinu zonduoti miesto. Aš nuodėmingoj gatvėj, ausyse skamba Stingo “Moon over Bourbon Street”. Palaima. Aišku jos senobinė nešlovė išblėso, dabar čia turistų meka, nors keletą stripbarių galima rasti. Gražuolės vilioja užeit, tačiau darbuojasi ir pavytusios karalienės, apie kurių jaunystę Jonas Bonas Džovis dainavo – “Queen of New Orleans”. Džiazo name sėdžiu lauke po skėčiu lyg būčiau namuos – pila lietus, šiandien rodos dangus verkė visam pasaulyj, nes lijo Šiauliuos ir Londone taip pat. Kontempliuoju. Užrašau savo kelionės žurnale apie Ameriką: “50 states = 50 shades”.

Išaušta nauja diena ir prasideda vėl miesto skenavimas. Dulksnoja. Išvystu Bourbon gatvę kitoj šviesoj. Naujajam Orleane randu daug airiškų pabų, pasijaučiu lyg būčiau Bostone airiškiausiam mieste už Airijos ribų. Pasiteirauju vietinės hostelio darbuotojos apie šią situaciją, pastaroji išpyškina, kad jie tiesiog mėgsta išgerti ir myli airius. Bet pasirodo, kad ji nebuvo visiškai teisi, mat kitas vietinis paporino, kad čia daug airių atvyko XIX amžiaus pradžioj. Tais laikais, kuomet plantacijų medvilnė plaukė į Liverpulį, laivų savininkai nusprendė, kad grįžti tuščioms iš už Atlanto neapsimoka, tad pasikraudavo gyvo balasto – airių. Jie net įtakojo orleaniečių tarmę.

Woodoo parduotuvėlės masina užeiti, tačiau nepirkti, juk nelaikau piktos akies ant nieko, kad pirkčiaus lėlę ar norėčiau išsikviest kieno nors vėlę. Klaidžioju prancūzų kvartalu.

DSC_0677 (720x1280)

Jackson aikštė

DSC_0698 (1280x720)

Royal gatvė

DSC_0725 (1280x720)

Nusliūkinu prie Didžiosios upės. Taip apie ją kadais rašė Keruakas: “O čia pirmą kart gyvenime pamačiau mylimiausią upę – Misisipę — išdžiūvusią, vasariškai padūmavusią, nusekusią, aitriai dvokiančią kaip nuogas Amerikos kūnas, kurį ji skalauja”. Manoji gi buvo žieminė vandeninga savo žiotimis išsiliejanti į įlanką Meksikos. Akimis palydžiu turistus, kurie garlaiviu išplaukia į trumpą kruizą. Girdėjau, kad Markas Tvenas darbavosi vienam iš jų.

Vakarėja jau, vakarėja o Prancūzų turgus pamažu užsidarinėja. Prisikimšęs Mc Donaldo šlamšto jaučiuosi sotus ir apsigavęs, nes nenoriu kreolų maisto – krokodilienos ar jūrų gėrybių – austrių, Foresto Gumpo dievinamų krevečių. Lauko knaipėj džiazuoja bendas, bet nutariu grįžt į Bourbon gatvę. Pakeliuj sutinku Orleano mergelę su vėliava ant žirgo pakibusią ant pjedestalo. Devyniolikmetė šuoliuoja amžinybėj jau beveik 600 metų. O Žana D’Ark kur tu leki?

Karališkoji gatvė knibždėte knibžda meno galerijomis. Užsuku į vieną “Mėlynojo šuniuko”. Dalininkas tiesiog pamišęs dėl jo. Galerijos darbuotoja papasakoja trumpą istoriją, nors puikiai mato, kad aš tikrai nekvepiu potencialiu pirkėju. Gaunu net leidimą fotografuoti, sutikite tai retas atvejis, kuomet visur rūpinamasi autorinėmis teisėmis.

DSC_0771 (720x1280)Mėlynasis šuniukas

Atsisveikinu su  Amerikos upių motina – Missis Mississippe. Bourbon gatvėj paklausau ant šaligatvio džezuojančio muzikanto. Pasitrinu tarp turistų, klausydamas lauke iš baro sklindančio rokenrolo. Paskutinį kart pažvelgiu į Amstrongą pučiantį dūdą ir su jo nuostabiu gyvenimu, leidžiuosi į kelią vakarų kryptimi.

DSC_0800 (1280x720)L.Amstrongas

Stotelėj sutiktas gerasis Amerikietis informuoja, kada atvyks sekantis tramvajus. Jie vėluoja, kai stipriau užpliaupia lietus, lyg Londone iškritus snieguj autobusai ir traukiniai. Mums pakeliui, jis lekia namolio į Lafayette ant švenčių, juk Kalėdos ant nosies. Vietinis patvirtina, kad tik trys traukiniai traukia per savaitę link Vakarų pakrantės. Pasibėdavoju, kad eismas sustabdytas tarp Floridos ir Luizianos. Jo atsakymas mane šokiruoja, kad jo tiesiog nebėra nuo Katrinos laikų – jau 10 metų kaip uraganas praūžė…

Pro langą prašmėžuoja “Mercedes Benz Superdome” arena, kurioj glaudės to baisingo uragano aukos. Pastebėjot, kad Amerikoj ši stichinė nelaimė vadinama moterų vardais, a ? Tai seksizmas, antifeminizmas ar lygių teisių nebuvimas? Traukinys praskuodžia beprotiškai ilgu tiltu virš Mississippės. Nesakau sudie, sakau iki Naujasis Orleane! Mane apima melancholija. Šis miestas  man simbolizuoja vieną  Janushz’o L. Wišniewskio knygą, kurioj jis rašo: “Bliuzas kuriamas iš liūdesio. Tai tau pasakys kiekvienas negras Naujajame Orleane” [Vien@tvė tinkle]

Na ir pabaigai linksmasis kadras:

DSC_0613 (720x1280)Vodkos padažas