Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“, taip byloja lietuvių liaudies patarlė – apie ką aš čia? O gi apie knygas. Jūsų teismui iš savo bibliotekėlės ištraukiau Z.Čepaitės „Emigrantės dienoraštį“ ir J.Miliūtės „Emigrantai: kodėl aš vis dar ten?“

Pristatau dvi tautietes – emigrantes Zita Č. ir Juliją M. Gyvenusias/gyvenančias emigracijoje – JK. Kairiajame kampe sunkiasvorė, veteranė Z.Čepaitė profesionali rašytoja eks kultūros ministerio eks padėjėja. Kitoje pusėj alytiškė Miliūtė, neseniai išleidusi post debiutinę knygą, „Alitos“ kombinato eks darbuotoja bei 3 vaikų mama.

Knygų veiksmas vyksta XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje,dviejuose skirtinguose bendraamžių moterų pasauliuose – sostinėje ir provincijoje. Pirmoji smūgiuoja Zita savo dienoraščiu išleistu 2011 metais apie Londoną. Tūlam lietuviui tai būna dažnai pirma arba paskutinė stotelė Karalystėje. Tai tarsi emigranto (būsimo) vadovas po Europos sostinę ir jos lietuviškus užkabarius. Pasakojimai apie žmonių finansines, buitines, biurokratines ir dvasines keliones, kurias prakeliavo tikriausiai kiekvienas emigrantas londoneris. Jei gyvenate šiame metropolyj daugiau nei penkis metus arba esate „Emigrantai“ TV laidos ištikimas žiūrėtojas, galite toliau neskaityti.

Šioje knygoje jūs sužinosite apie Primarką, dievinamą ne tik šopaholikų rojų, bet ir vieną iš gyvybiškai svarbiausių naujai iškepto emigranto parduotuvių. Primani [tarti Praimani], taip fantastiškai kartais šį „butiką“ vadina britai, garsėja savo nepadoria piguma, padės atnaujinti jūsų garderobą nuo kojinių iki kostiumo. Rašytoja taip pat mini ir kitas šventas tautiečių lankomas krautuves: Asda, 99p, Poundland. Juk daugumai atvažiavusiu svečion šalin startas nebūna lengvas, tad ir tenka startuoliams ekonominti, kol piniginės neprisipūtė svarais.

Šio dienoraščio puslapiuose sutiksite suanglėjusius tautiečius, kurie savanoriškai išrovė savo šaknis – atsisakė gimtosios kalbos, kad pakiltų socialinėje piramidėje. Taip pat ir rusenančius grynakraujus lietuvius einančius į „RUKY VERCH“ koncertus ir rusų diskotekas. Autorė mini mūsų piliečių tarpusavio santykius atsivežtus iš Tėvynės, paremtus Vilniaus – Kauno abipuse nemeile, pasklidusia tam tikruose visuomenės sluoksniuose. Jų guolio ir sielos partnerių paieškas beprotiškame mieste – laikraščių skelbimuose ir virtualioje erdvėje. Sužinosite fiktyvių santuokų subtylybes. Nuomos ir kraustymosi ypatumus megapolyje, su kuriais susiduria beveik visi emigrantai. Ir be abejo aferistus besisukančius lietuvių diasporoje, tiesa Zita paberia ir gyvenimiškos istorinės druskos, kaip tautiečiai emigrantai buvo mulkinami XIX amžiuje. Tadais jie plaukė Amerikon, bet buvo išlaipinti Anglijoj, mažai žinomas faktas ir buvo priversti tapti smith’ais ir johnson’ais, bet jų ainiai pagaliau susitiko su prarastaisiais gentainiais Ūkanotame Albione.

Po penkerių metų šioje literatūrinėje dvikovoje, 2016-aisiais smūgiuoja Miliūtė iš pat provincijos gilumų. Julija tik neseniai išplaukė į plačiuosius Lietuvos rašeivijos vandenis. Jos istorija – tai paprasto žmogaus kova dėl „pinigėlio“. Autorė aprašo tipinių lietuvių gyvenimo peripetijas, kurie nepateko sostinėn ir apsigyveno periferijoje. Žeminantį nelegalų statusą emigracijoje ir „Išsivadavimą“ tapus tikrais europiečiais – ES piliečiais. Emigrantė mus supažindina su savo šeima ir gimine, savo santykius su vyrais – prarastu tėvu, buvusiu vyru, gyvenimo draugu Algiu ir savo sūnumis. Nelengvą vaikystę tarybiniame kaime ir darbą „šampano“ fabrike, apie blogiečius sutiktus savo gyvenimo kelyj. Skaudžius likimo smūgius į paširdžius, kuriuos patiria kiekvienas išvykėlis, kuomet nelaimė ištinka artimuosius Lietuvoje. Paprastų žmogelių kryžiaus žygius nueitus Tėvynėje susidūrus su nusikalstamai nekompetetingais policijos pareigūnais ir korumpuotais „medikais“. Švogerizmą giliai įsišaknyjusį mūsų kultūroje. Autorė dalijasi savo gyvenimiška patirtimi apie konkurencinę kovą su mūsų artimiausiais kaimynais lenkais Kornvalio braškių ir kopūstų laukuose. Anglų kalbos naudojimą emigranto gyvenime. Knygoje sužinosite apie vertelgas tautiečius tarpininkus, kurie elementaraus verslo dėka užsidirbdavo pinigėlius iš saviškių, žemės ūkio darbininkų prakaito. Lietuvaičių sukčiavimo metodus naudojamus prieš darbdavius – ūkininkus. Ir pastarųjų naudojamas taktikas maustant savo klientus – prekybos centrus. Šioje knygoje jūs nukeliausite nuo kopūstų lauko kirtėjos iki sandėlio kontrolierės kėdės. Ir sužinosite, kodėl Miliūtė vis dar ten? Taigi čia – emigracijoje.

Nors šios dvi knygos labai skirtingos, jas jungia svarbiausias leitmotyvas – emigracija Jungtinėje Karalystėje. Šiame knygų mūšyje Zita prieš Juliją (lyg Ivanauskaitė prieš Žemaitę) susikauna du poliai – miesto ir kaimo. Jūsų teisė rinktis, kurią stovyklą palaikysite. Jei ruošiatės Londonan, mėgstate knygas ir turite laisvo laiko paskaitykite Čepaitę. Taip jūs susidarysite savo nuomonę apie rytų Londoną, kur susimaišo rytų Europa su rytų Azija. Knygos gale esantis žodynėlis padės jums suprasti emigrantų naujakalbę. Jeigu jūs niekada „neturėjote“ kaimo, rekomenduoju Miliūtės knygą, ji jums padės suprasti, ką reiškia eiti 5 kilometrus mokyklon, atlikti lažą kolūkyje ir kokius vargus patiria paprastas žmogus žemės ūkyje XXI amžiuje. Kokios populiariausos yra slyvų, obuolių ir šunų veislės veisiamos Anglijoje. Kas yra šampanas? Rasite šioj knygoj pateikiamose internetinėse nuorodose: wwvv.sunu-veisles.lt/sarpejus/, wwvv.dogbreedinfo.com/htm, wwvv.ne-gerk.com

Ir pabaigai, Miliūtės kalba nugludinta, pilna deminatyvų, kad ją gali skaityti ir nepilnamečiai. Tuo tarpu Čepaitė nevengia atvirų keiksmažodžių, kurie tikrai nėra svetimybė emigrantų kalboj. Taigi knygų pasaulyje, kaip ir sporte vieniems patinka Serena Wiliams, kitiems Šarapovą- Kurnikovą, kai kam patinka blondinės, o kai kam tamsios. Jūsų teisė rinktis…

p.s. Knygos inspiruoja – svajoti ir keliauti !!! Kornvalyj netik kopūstai auga, bet ir jo krantus skalauja Atlantas bei Edeno sodas plyti tenais…